[0:13]Sveiki, moksleiviai. Esu Justina, Swedbank Finansų laboratorijos ekspertė. Šiandien noriu jums papasakoti apie finansinį intelektą: kas tai yra, iš ko jis susideda ir kaip jo gauti. Galbūt jį galima tiesiog nusipirkti, o gal jį reikia lavinti? Kiekvienas žmogus turi intelektą, išskiriama daug jo rūšių. Galbūt esate girdėję apie emocinį, socialinį, loginį, matematinį, net dirbtinį intelektą. Ar žinojote, kad yra ir finansinis intelektas, trumpiau vadinamas FIQ? Finansinis intelektas rodo mūsų gebėjimą tvarkytis su pinigais. Jis apima mūsų turimas teorines žinias apie pinigus, mūsų nuostatas bei elgesį su jais. Paprastai sakant, FIQ parodo, ką mes žinome apie pinigus ir ką su jais darome. Kaip ir kitas intelekto rūšis, finansinį IQ galima treniruoti. Reikia nuolat mokytis, skaityti, domėtis ir bandyti įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Norint tobulinti FIQ, nereikia turėti daugybės pinigų ar sukaupto turto. Tą galime padaryti jau šiandien, nes kuo anksčiau pradėsime suprasti finansus ir jų valdymą, tuo sparčiau augs mūsų finansinio intelekto raumenys. Iš ko susideda finansinis intelektas? Tai mūsų pajamos ir išlaidos, arba biudžetas. Tai yra finansinio intelekto pagrindas. Kitas tema – taupymas. Tai taip pat labai svarbi finansinio intelekto dalis, leidžianti mums planuoti savo turtą, kitaip tariant, auginti finansinę masę. Trečioji tema – kreditas ir skola, arba trumpalaikiai bei ilgalaikiai įsipareigojimai. Ketvirtoji FIQ tema – investavimas. Tai finansinės treniruotės, reikalaujančios daugiau ištvermės ir žinių. Na, o dabar kiekvieną iš šių temų kviečiu aptarti detaliau. Biudžetą sudaro mūsų pajamos ir išlaidos, o tvarus jų valdymas yra mūsų FIQ pagrindas. Pagrindinė ir svarbiausia biudžeto taisyklė – neišleisti daugiau pinigų, negu jų turime.
[3:04]Ir jeigu finansų valdymą palygintume su sportine veikla, kad būtų mums šiek tiek aiškiau suprasti, taip kaip be gero apšilimo ir kūno pripratinimo prie fizinių krūvių nepasiektume geros sportinės formos, taip ir su finansine forma mes jos geros neturėtume, jei nevestume savo biudžeto ir neplanuotumėme išlaidų. Ką reiškia vesti biudžetą? Viskas yra labai paprasta. Jums tereikia žymėtis, kiek jūs turite pinigų bei kiek ir kam juos išleidžiate. Na, o vesti biudžetą galima įvairiais būdais: galima žymėtis ranka užrašinėje, galima pasinaudoti „Excel“ failu kompiuteryje, galima parsisiųsti mobiliąją programėlę, biudžetą galite sekti ir interneto banke, jei visas pinigines operacijas atliekate mokėjimo kortele. Biudžete turėtų atsispindėti visos, net ir pačios menkiausios sumos. Nesvarbu, ar 10 ct radote lauke, tai irgi jūsų pajamos, ar galvojate, kad mažą sumą išleidote parduotuvėje smulkmenoms. Visi pinigai skaičiuojasi ir mėnesio gale gali susidaryti reikšminga pinigų suma. Tad jei dar nevedate biudžeto, labai rekomenduoju pradėti tą daryti ir bent vieną mėnesį pasekti, kiek iš viso gaunate pinigų ir kiek, bei kam juos išleidžiate. Išsiskirkite išlaidų kategorijas, padarykite išvadas. Net neabejoju, kad kai kuriuos rezultatai gali nustebinti. Na ką, keliaukime prie taupymo ir pakalbėkime, kiek Skrudžo Makdako yra mumyse. Jis buvo mano vaikystėje populiarus Volto Disnėjaus animacinis personažas, kuris buvo labai šykštus milijonierius, labai gailėjo pinigų ir labai juos taupė. Taupant nereikia visų savo pinigų spausti, kaip darė Skrudžas Makdakas. Taupant protingai, planuojant išlaidas ir nepasiduodant impulsyviam pirkimui, po savaitės, mėnesio ar metų santaupų galima turėti daugiau. Ką gi reiškia protingai taupyti? Tai reiškia valdyti savo finansus vedant biudžetą ir planuojant išlaidas bei turėti taupymo planą. Taupymo planas visuomet prasideda nuo tikslo. Tikslo išsikėlimas yra labai svarbus etapas, nes nusprendžiame, kam pinigai bus skirti.
[6:01]Na, o tikslai, jie būna labai įvairūs ir skirtingi. Gali būti abstraktūs, kai taupom, nes norime turėti tam tikrą sumą santaupų, ar gali būti labai konkretūs, gali būti maži, tarkime, norite savaitgalį su draugais kino teatre pažiūrėti filmą, gali būti šiek tiek didesni, kai norite nusipirkti dviratį ar kompiuterį, arba labai dideli, kaip studijų įmoka, automobilis ar būsto pradinis įnašas.
[6:36]Tikslus pasieksite greičiau, jei įsivardysite pinigų sumą, kuri reikalinga tikslui pasiekti.
[6:47]Taupymas labiau motyvuos, jei jį iškelsite kaip savo veiklų prioritetą.
[6:57]Pavyzdžiui, taupysite iškart, vos tik gavę pinigus, o ne mėnesio gale iš to, kas lieka, nes dažniausiai nelieka nieko. Rekomenduojama bent 10 %, jei galima ir daugiau, iškart atsidėti taupymui. Taupyme, kaip ir biudžete, visos sumos yra svarbios ir reikšmingos, nesvarbu, ar procentą atidedate nuo 1, ar nuo 100 Eur. Ir taip pat negalvokite, kad taupydami nieko negalite sau leisti. Būkite kūrybingi, ieškokite alternatyvų, kaip galite sutaupyti daugiau kuo mažiau save apribodami. Klasikinis pavyzdys, jei išleidžiate daug pinigų gaiviesiems gėrimams, kavai ar arbatai mieste. pagalvokite, ar tikrai negalite pasiimti gėrtuvės iš namų. Galbūt mokykloje pietūs nėra tokie skanūs ir šiek tiek brangoki? Susiruoškite pietų dėžutę iš namuose esančio maisto. Mėgstate madingus aksesuarus ir drabužius? Pirkite pigiau iš antrų rankų, mainykitės, keiskitės su draugais tarpusavyje, na ir šie tvarūs sprendimai pradžiugins ne tik jūsų piniginę ir biudžetą, bet ir mūsų planetą, nes tausosite jos išteklius ir resursus. Na, o dabar yra trečioji finansinio IQ tema – kreditas, arba mūsų pasiskolinti pinigai iš kitų.
[8:32]Prieš skolinantis labai svarbu atsakyti sau į keletą kontrolinių klausimų, iš kurių svarbiausi yra du. Pirmas – ar negalime tos pinigų sumos susitaupyti patys? Antras – jei skolinamės, ar skolinti pinigai sukurs mums pridėtinę vertę? Ją gali sukurti kompiuteris, skirtas mokslui ir studijoms, ar studijų paskola. Tačiau nerekomenduojama skolintis trumpalaikiams dalykams, vartojimo išlaidoms, šventėms, atostogoms ar pan. Tokiems dalykams geriau susitaupyti,
[9:11]nes jie greitai praeina, o paskolą mokėti tenka ilgai. Prieš skolinantis labai svarbu realistiškai įvertinti savo galimybes pinigus grąžinti. Tačiau mes skolinamės ne tik iš bankų ar finansinių institucijų. Skolinamės ir vieni iš kitų, kai atsitikus neeilinei situacijai prireikia pinigų. Svarbu prisiminti, kad skola nėra dovana ir ją būtina grąžinti. Iš anksto susitarkite, kada grąžinsite skolą, ir laikykites šio susitarimo, grąžinkite lygiai tokią pačią sumą, kokia buvo pasiskolinta, net jei ji nedidelė. Šio įpročio lavinimas ne tik padės išlaikyti gerus santykius su draugais ir artimaisiais. Jis pravers ir ateityje, kai reikės susikurti gerą savo kredito istorijos reitingą.
[10:15]Taigi, keliaukime prie paskutinės finansinio IQ temos – investavimas. Ir investavimas – tai žodis, kuris daugeliui turbūt asocijuojasi su Volstritu, kostiumais ir tokiais žodžiais, kaip birža, akcijos, obligacijos, vertybiniai popieriai, kritimas, kilimas ir panašiai. Pradėdami kalbėti apie investavimą pirmiausia turime sutarti dėl sąvokos ir suprasti, kas tai. Plačiausia prasme tai yra išteklių skyrimas tam, kas ateityje duos naudos. Tarkime, tai, kad jūs dabar einate į mokyklą, investuojate laiką į savo žinias, ateityje gali pavirsti į sėkmingą karjerą, net naują verslą. Tas pats ir su pinigais. Finansinis investavimas – išteklių skyrimas tam, kas ateityje leis turėti daugiau pinigų. Investavimas yra susijęs su rizikomis, kad investuoti resursai gali būti prarasti.
[11:24]Verslas gali bankrutuoti, akcių vertė gali kristi, na ir tiesiog įdėtos pastangos neatsipirkti. Tad rizikų valdymas yra labai svarbus investavimo aspektas. Svarbu suprasti, kad kuo didesnė investicinė grąža yra žadama, tuo didesnė rizika, kad investicija gali nepateisinti. Investavimas yra ilgalaikis procesas, todėl nėra vietos didelėms emocijoms, kai norime per trumpą laiką uždirbti kuo daugiau pinigų. Iš tiesų, jei jums siūlomas toks investicinis pasiūlymas „greitai, pigiai ir gerai“, greičiausiai tai bus sukčių triukai ir pinklės – nepakliūkite į jas. Verčiau racionališkai ir su disciplina žiūrėkite į investavimą. Visada tikrinkite informaciją, ieškokite specialistų, su kuriais galėtumėte pasitarti, ne tik stebėkite socialinės medijos platformas ir aklai tikėkite, darykite taip, kaip daro jie. Yra mitas, kad norint pradėti investuoti reikia turėti daugybę sukauptų pinigų. Tačiau šiais laikais investavimo kelionę galima pradėti ir nuo 1 investuoto euro. Na, o geriausia investicija, kurią galite atlikti jau dabar, – investuoti į save ir žinias. Skaitykite, domėkitės, didinkite savo žinias apie finansus, nes finansinio IQ nusipirkti mes negalime, bet galime jį išlavinti. Tai ne tik teorinės žinios, bet ir praktika, elgesys, ką mes darome su pinigais. Kviečiu šiandien įgytas teorines žinias išbandyti ir praktikoje. Jei nevedate biudžeto, pradėkite jį vesti, susižymėkite visas pajamas ir išlaidas. Išsikelkite konkretų taupymo tikslą ir numatykite, kiek pinigų reikės jam pasiekti. Ieškokite kūrybiškų būdų, kaip daugiau sutaupyti, o gal kaip tik – kaip užsidirbti. Pagalvokite apie skolas: ar nesate niekam skolingį, ar niekas neskolingas jums. Investuokite į žinias. Šiandien jums papasakojau teorinę dalį apie FIQ. Daugiau žinių galite rasti knygoje „Pradėk dabar: finansinis gidas paaugliams“. Knygoje rasite atsakymus į daugelį klausimų, kylančių paaugliams: kaip valdyti pinigus ir sutaupyti, kaip ir kur užsidirbti, sukurti karjerą, kaip sukurti verslą, investuoti ir kokia yra savanorystės galia. Čia yra ne tik teorinė dalis, daug naudingų nuorodų, QR kodų. Savo patirtimi dalijasi ir žymūs Lietuvos žmonės. Beata Nicholson pasakoja, kaip geriausiai tauposi jai. Rimvydas Širvinskas-Makalius atskleidžia, kaip įkūrė savo verslą dar paauglystėje.
